- veltinėti
- veltinė́ti, -ė́ja, -ė́jo J, NdŽ, DŽ1, KŽ; G120, Rtr 1. intr. be darbo slampinėti, dykinėti: Pradėti veltinė́ti BŽ144. Vienintelė specialybė, kuri žemina žmogų, yra veltinė́jimas Š(M.Unt). Dėl klausymo klausė ankstybų mišių, bet numon neskubėdamys tankiai lig tamsio vakaro gėrė ir veltinėjo M.Valanč. 2. tr. DŽ1 ieškoti veltui ko gauti, veltauti. \ veltinėti; paveltinėti; perveltinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.